- nuspilgti
- nuspil̃gti intr. 1. BŽ354,376, Š, KŽ, Šv, Pln, Žr, Ggr, Kv, Šl sunykti, nuskursti, nustilbti be saulės (apie augalą): Diegas nuspil̃gsta, kad žolės apgožia J. Žolės nuspil̃go po medžiu J. I medelis, smalko[je] augdamas, nuspil̃gsta Vvr. Geltonos, nūspil̃gusios cibulės DūnŽ. Daržą kai nuravėji, daigai nuspil̃gę, nusigandę Bt. Po tų karklų ta liepelė visai nuspil̃go Jnš. 2. Pln, Žr sumenkti, sulysti (apie žmogų ar gyvulį): Tas pirktasis paršelis toks nuspil̃gęs, susitraukęs, turbūt serga Kv. \ spilgti; nuspilgti; paspilgti
Dictionary of the Lithuanian Language.